- prižeibėti
- prižéibėti intr. Als prilįsti, prisivelti nešvarumų: Prižeibėjo visi pašaliai sniego, t. y. prilindo, bus atmėtis J. Ratpėdžiai, šaknys medžio prižéibėja žemėmis, t. y. prismenga J. Šuns kudlos sniegu prižéibėjusios J. Liuktai suodžių prižéibėjo Škn. Milas akuotų prižéibėjo kaip žeibėte Lk. Antakiai smilčių prižéibėję, kad mušas vaikai su žemėmis Šts. Viduo prižéibėjusi sūdžių ž. Nevalė, kaminas i prižéibėjo, sūdės kaip kerkutės DūnŽ. Liuktai prižéibėję sūdžių, reik išvalyti Užv. | Prižéibėjau dulkių, kol nuleidau grūdus par kretilą Kltn. Par pusnis einant visi rietai prižéibėjo moteriškai Škn. | refl.: Dantys prisižéibėja meisos, t. y. prismenga J. Žemės į šaknis prisižéibėjo, t. y. prilindo J. Prisižéibėjo grėblys virbų J. \ žeibėti; apžeibėti; prižeibėti; sužeibėti
Dictionary of the Lithuanian Language.